Jokūbas Lukenskas, IGLU TECH Techninių pardavimų kompetencijos vadovas
Šilumos siurblys daugeliui asocijuojasi tik su šildymu žiemą. Tačiau, kai karščio bangos Europoje vis dažnėja ir intensyvėja, natūraliai kyla klausimas apie namų vėsinimą. Geroji žinia ta, kad pažangus šilumos siurblys tampa efektyvia, visus metus veikiančia namų klimato sistema. Jis pasirūpina šiluma žiemą ir užtikrina vėsą vasarą.
Vėsinimas vis aktualėja
Šiuolaikiški A++ klasės namai šilumą sulaiko puikiai. Deja, ir tada, kai jos nereikia – per vasaros karščio bangas. Dėl didelių langų, sandarumo ir izoliacijos toks namas gali stipriai įkaisti, ypač jei projektuojant vėsinimui nebuvo skirta pakankamai dėmesio.
Tuomet dauguma iš karto pagalvoja apie kondicionierių. Ir visai natūralu – juk šilumos siurblys pirmiausia garsėja kaip tvaresnė ir efektyvesnė katilo alternatyva. Visgi, situacija keičiasi ir šiuolaikinės sistemos gali gerokai daugiau: jos namų klimatu rūpinasi visapusiškai.
Šilumos siurblys ar kondicionierius?
Kondicionierius dažnai yra racionalus pasirinkimas, ypač kai reikia greitai atvėsinti vieną ar kelias patalpas. Ši technologija yra pakankamai pažįstama, be to, pirkėjus vilioja ir patraukli sistemos įrengimo kaina.
Visgi, šilumos siurblys gali tapti dar logiškesniu sprendimu. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai tampa centralizuota sistema, kuri gali šildyti namą, ruošti karštą vandenį, o vasarą palaikyti komfortišką temperatūrą visose patalpose.
Daugelis nustemba sužinoję, kad tiek gruntas–vanduo, tiek oras–vanduo šilumos siurbliai namą gali vėsinti kur kas tolygiau ir efektyviau nei tradicinis kondicionierius. Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad šių dviejų sistemų vėsinimo principai skiriasi: vienas jų veikia aktyviai, o kitas pasyviai.
Kaip vėsina oras–vanduo siurblys
IGLU Inuit Mono oras-vanduo šilumos siurblio iliustracija
Tai aktyvusis vėsinimas, kai vėsą gamina kompresorius, naudodamas elektrą. Paprastai tariant, siurblys veikia kaip kondicionierius, tik vietoje šalto oro ruošia vėsų termofikatą (vandenį).
Žiemą siurblys surenka šilumą iš lauko oro ir atiduoda ją namui. Vasarą kompresorius apsuka ciklą atbuline kryptimi: šiluma surenkama iš namo ir išmetama į lauką, o atvėsintas vanduo cirkuliuoja grindų kontūrais, lubų kapiliarais ar fankoilais ir tolygiai vėsina patalpas.
Kaip vėsina gruntas–vanduo siurblys
IGLU Aleut gruntas-vanduo šilumos siurblio iliustracija
Tai pasyvusis vėsinimas, kurio principas dar paprastesnis: sistema vėsos negamina, o tiesiog ją pasiima iš žemės.
Keliolikos metrų gylyje temperatūra ištisus metus stabili, todėl vasarą iš gręžinio į namą tiekiamas 8–12 °C vėsumo termofikatas (priklausomai nuo gręžinių). Kompresorius nedirba – sukasi tik cirkuliaciniai siurbliai, todėl elektros sąnaudos minimalios: cirkuliacinis siurblys naudoja tik 60–90 W per valandą. Taigi, per parą pasyviam vėsinimui sunaudojama tik apie 2–3 kW elektros.
Ko reikia papildomai
Kad vėsa pasiektų patalpas, jai reikia „kelio“. Juo tampa paviršiai ar įrenginiai, per kuriuos vėsus termofikatas (vanduo) atiduoda vėsą kambariams. Įprastai radiatoriai tam netinka: jų plotas per mažas, o ant šaltų paviršių kauptųsi kondensatas.
Taigi, praktikoje naudojami trys sprendimai:
- Fankoilai. Tai kompaktiški įrenginiai su ventiliatoriumi, primenantys kondicionieriaus vidinį bloką (tik jais teka vėsus vanduo, o ne dujos). Fankoilai atvėsina patalpą greičiausiai, nes vėsa yra tiesiogiai pučiama per vėsų radiatoriaus paviršių.
- Grindų kontūrai. Tai tie patys vamzdynai, kurie žiemą šildo grindis, vasarą gali jas švelniai vėsinti. Tai tylus ir nematomas būdas vėsinti, geriausiai tinkantis nuolatiniam, tolygiam temperatūros palaikymui.
- Kapiliarinė lubų sistema. Tai tankus plonų vamzdelių tinklas lubose, veikiantis panašiai kaip grindų vėsinimas, tik iš viršaus. Vėsa maloniai „leidžiasi“ žemyn, sistema visiškai negirdima ir neužima vietos. Visgi, Lietuvoje ši sistema išlieka sąlyginai brangi.
Dar vienas svarbus sistemos komponentas – akumuliacinė (buferinė) talpa. Tai vandens rezervuaras, kuris sukaupia siurblio paruoštą vėsą ir tolygiai ją paskirsto. Talpa leidžia siurbliui dirbti stabiliai, be dažno įsijungimo ir išsijungimo – taip sistema veikia efektyviau ir tarnauja ilgiau.
Konkretus pavyzdys
A++ klasės 120 m² namui tipiškai reikia apie 6 kW šiluminės galios – pagal tai parenkamas šilumos siurblys. Tokiame name galima montuoti tiek oras–vanduo, tiek gruntas–vanduo sistemą.
Pagrindinis šilumos siurblio efektyvumo rodiklis yra COP (šilumos naudingumo koeficientas) – jis parodo, kiek kilovatų šilumos siurblys pagamina iš vieno kilovato elektros. SCOP – tas pats rodiklis, tik imamas visas sezonas.
Palyginkime du IGLU sprendimus, kurie tiks tiek šildymui, tiek vėsinimui:
| Kriterijus | IGLU Inuit Mono (oras–vanduo) | IGLU Aleut (gruntas–vanduo) |
|---|---|---|
| Šilumos šaltinis | Lauko oras | Gruntas (gręžiniai arba kolektorius) |
| Šildymo efektyvumas | COP 3,8–4,5 (SCOP ~4,0) | COP 5,5–6,5 (SCOP ~6,2) |
| Vėsinimo būdas | Aktyvusis – vėsą gamina kompresorius | Pasyvusis – natūrali grunto vėsa |
| Vėsinimo elektros sąnaudos | Mažesnės palyginti su tradiciniu kondicionieriumi (1 kW elektros → 4 kW vėsos) | Minimalios – dirba tik cirkuliaciniai siurbliai (1 kW elektros → 15 kW vėsos) |
| Montavimo sudėtingumas | Vidutinis – lauko blokas ir vidaus paskirstymo sistema, be žemės darbų | Sudėtingas – reikalingi vertikalūs gręžiniai arba horizontalūs kolektoriai |
| Įrengimo kaina | Vidutinė pradinė investicija. Įrangos ir darbų kaina įprastai siekia nuo 7 iki 15 tūkst. Eur. | Didesnė pradinė investicija. Įrangos ir darbų kaina įprastai siekia nuo 15 iki 35 tūkst. Eur. |
| Ilgaamžiškumas | ~15–20 m. | Siurblys ~20–25 m., gręžinys – 50+ m. |
| Kam labiausiai tinka | Namams be galimybės gręžiniams, mažesniems sklypams, greitesnei ir pigesnei pradžiai | Statantiems ilgam, siekiantiems mažiausių sąskaitų ir pigiausio vėsinimo |
Svarbiausia – individualus požiūris
Kiekvienas namas ir gyventojų poreikiai yra unikalūs. Koks bus tinkamiausias sprendimas (tradicinis kondicionierius, oras–vanduo šilumos siurblys ar gruntas–vanduo šilumos siurblys), turėtų padiktuoti individualus objekto vertinimas. Pasirinkimą lemia namo dydis, sklypas / gruntas, objekto konstrukcija, šiluminė pastato varža, numatytas biudžetas, įrengimo terminai. Todėl spręsti verta pagal tai, ko iš tikrųjų reikia Jūsų namui. Tai svarbu daryti kartu su specialistais dar projektavimo etape.
